Tyrimai ir kitos procedūros

Paciento tyrimas prieš implantaciją

 
Bendrinis tyrimas
Prieš implantaciją tiriama pacientų bendra būklė – ar neserga ligomis, įtakojančiomis kaulo būklę (cukrinis diabetas, reumatas, išsėtinė sklerozė, navikai ir kt.), imuninės sistemos sutrikimais, širdies – kraujagyslių sistemos ligomis (stenokardija, aritmija, hipertoninė liga), psichikos ligomis, ar nėra alerginių reakcijų ir kt.

 

Vietinis tyrimas

Pirmojo vizito metu nustatoma alveolinės ataugos aukštis, plotis, gleivinės paslankumas, kraujotaka, storis, įvertinami kaimyniniai ir antagonistiniai dantys, sąkandis. Atliekami rentgenologiniai tyrimai – danties rentgenograma – įvertinantys kaulo kokybinę ir kiekybinę būklę, kitų anatominių darinių (nervų – kraujagyslių pluošto, sinuso ar nosies ertmių) lokalizaciją.  

 

Kontraindikacijos
Nerekomenduojama implantuoti, jei nuolat pasikartoja burnos gleivinės susirgimai ir pastebima prasta burnos higiena, jei buvo taikytas galvos ir kaklo spindulinis gydymas dėl piktybinio auglio, jei nepakankamos anatominės sąlygos ar ryški tam tikra patologija burnoje.Nerekomenduojama  implantuoti pacientui iki 18 metų. Kiekvieną atvejį individualiai įvertina implantuojantisgydytojas – odontologas.

Ištyrus pacientą ir įvertinus jo būklę, sudaromas optimalus būsimo gydymo planas.

 

Kaulo trūkumo atstatymas

Netekto danties vietoje iš pradžių vyksta regeneracijos procesai – alveolė užsipildo kraujo krešuliu, kuris perauga kauliniu audiniu ir kalcifikuojasi. Praėjus trims mėnesiams po danties pašalinimo, jo vietoje jau būna susidaręs kokybiškas kaulinis audinys. Laikui bėgant toliau, alveolinė atauga prarasto danties vietoje remodeliuojasi, keičiasi jos forma, mažėja tankis, o nuo antrojo pusmečio pradeda atrofuotis. Ir tai natūralu, nes kaulinis audinys iki tol buvo reikalingas per dantį perduodamam krūviui atlaikyti, o, netekus danties, neliko ir krūvio. Prabėgus vos keletui metų, alveolinė atauga prarastų dantų vietoje gali tiek susiaurėti, kad paprastoji implantacija gali tapti neįmanoma. Alveolinių ataugų atrofiją ypač paspartina įvairių išimamų protezų dėvėjimas – spausdami į alveolinę ataugą, jie dar labiau paspartina kaulo nykimą Todėl reikia pabrėžti, kad idealus laikas implantacijai po danties netekimo yra 3–4 mėnesiai (tam tikrais atvejais neestetinėse zonose galima implantuoti iš karto po danties pašalinimo).

Tačiau taip suplanuoti gydymą retai kada pavyksta, dažniausiai pacientai kreipiasi praėjus ilgesniam laikui po dantų netekimo, dėl to neretai jų žandikaulių alveolinės ataugos atrofuojasi: jos būna susiaurėjusios (horizontali atrofija), sužemėjusios (vertikali atrofija) arba ir viena, ir kita (mišri atrofija).

Esant mažai arba vidutinei atrofijai, taip pat esant riboto dydžio lokaliems kaulo defektams, fiziškai atlikti implantaciją įmanoma, t.y. implantas didesniu arba mažesniu plotu stabilizuojasi kaule, tačiau dalis jo paviršiaus lieka „nuogas”. Nuogą paviršių būtina padengti nuosavo kaulo drožlėmis ir/arba dirbtiniu kaulo pakaitalu . Kaulo pakaitalas, kaip ir kaulo drožlės linkęs vaskuliarizuotis ir prigyti, jei žaizda sugyja pirminiu būdu, tačiau tai neužtikrina, kad iš jų susidarys geros kokybės kaulinis audinys. Mat šį procesą gali sutrikdyti ankstyvas fibroblastų įaugimas į augmentuotą audinį ir taip pabloginti kaulinio audinio kokybę. Siekiant, kad taip neįvyktų, buvo išrasta ir pagaminta įvairių rūšių barjerinės membranos. Jų tikslas – apsaugoti augmentuotas kaulo drožles arba kaulo pakaitalą nuo ankstyvo fibroblastų įaugimo ir jungiamojo audinio formavimosi. Membranų vaidmuo ypač svarbus pirmuosius du mėnesius po operacijos.

 

Sinuso pakėlimo operacija

Viršutinio žandikaulio alveolinės ataugos aukščio trūkumą galiniuose segmentuose gali nulemti dvi būklės: alveolinės ataugos horizontali atrofija arba viršutinio žandikaulio sinuso pneumatizacija (padidėjimas). Pirmuoju atveju kaulinio audinio netenkame iš apačios (dažniausiai dėl išimamo protezo dėvėjimo), antruoju atveju – iš sinuso pusės (kartais netekus krūminių dantų dėl neaiškių priežasčių ima plėstis sinusas). Jei alveolinės ataugos aukštis iki sinuso sumažėja iki 7–8 milimetrų, atsiranda indikacijos sinuso pakėlimo operacijai. Šios operacijos esmė – atsargiai nuo žandikaulio dugno atkėlus sinuso gleivinę ir po ja pridėjus dirbtinio kaulo pakaitalo, sinusas tarsi pakeliamas į viršų, o per pusę metų vaskuliarizavęsis kaulo pakaitalas tampa puikia atrama dantų implantams . Jei alveolinė atauga aukštesnė kaip 5 milimetrai, sinuso pakėlimo operaciją galima atlikti kartu su implantacija, jei žemesnė – tuomet iš pradžių atliekama sinuso dugno pakėlimo operacija, o po pusės metų – implantacija.

 

Dantų implantacija

Tai vienas ryškiausių pasiekimų odontologijoje, kai žmogui, netekus dantų reikalinga atstatyti kramtymo funkciją bei estetiką.Procedūra reikalinga,jeigu jis yra netekęs bent vieno danties. Taip pat patartina susimąstyti apie dantų implantus, jeigu turimi išimami dantų protezai nepatogūs, juos dažnai reikia taisyti dėl kaulo tirpimo ir jaučiant kitus nemalonius pojūčius

Dantų implantacijos procedūra, tinkamai pasiruošus visai gydymo komandai, netrunka ilgai. Procedūros trukmė dažnai priklauso nuo to, kiek implantų yra sriegiama ir kuriose konkrečiose vietose jie bus. Apytiksliai paprasta implantacijos procedūra trunka 30 – 60 min. O visas gydymo implantais periodas trunka nuo 1 iki 6 mėnesių. Tai kiekvienam pacientui būna individualiai.

Dantų implantacija nėra skausminga procedūra, jos metu naudojamas vietinis nuskausminimas. Jaučiamas diskomfortas po procedūros daugumai pacientų yra minimalus. Kitą dieną po procedūros galima grįžti į ankstesnį gyvenimo ritmą. Po implantacijos reikėtų vartoti lengvą, nesunkiai kramtomą maistą,. Didelė dalis pacientų implantacijos procedūras toleruoja labai gerai, daugumai jų pakanka vietinės nejautros. Dažnai jau kitą dieną galima apsieiti be nuskausminamųjų vaistų.

Svarbu įsidėmėti, kad gydymo implantais metu būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, siekiant ilgalaikių ir maksimalių rezultatų. Po visų gydytojo atliktų procedūrų būtina užtikrinti burnos higieną ir namuose: reguliariai valyti ir skalauti dantis, nepalikti maisto likučių tarpdančiuose. Taip pat svarbu kas 6 – 9 mėn. atlikti profilaktinę apžiurą ir burnos higieną.

Prarasto danties pakeitimas yra būtinas Jūsų bendrai dantų sveikatai palaikyti, nes esantis tarpas sukelia kramtymo sunkumų, tampa nejauku juoktis.  Tarpą ribojantys dantys neturi atramos, dėl to juda tarpo link, dantų ir tarpdančių valymas tampa sudėtingesnis. Prarastas dantis gali pakeisti Jūsų veido formą ir galite atrodyti vyresnis bei turintis sveikatos problemų.

Iš pradžių implantacija gali pasirodyti brangesnė nei kiti gydymo metodai, bet vertinant ilgalaikėje perspektyvoje, implantai dažnai tampa ekonomiškiausiu sprendimu. Tiltai ir protezai dažnai reikalauja nuolatinio pataisymo arba pakaitalų, tuo tarpu implantai yra prarastų dantų pakaitalas visam gyvenimui.ys dantys neturi atramos, dėl to juda tarpo link, dantų ir tarpdančių valymas tampa sudėtingesnis. Prarastas dantis gali pakeisti Jūsų veido formą ir galite atrodyti vyresnis bei turintis sveikatos problemų.